- verptuvas
- verptùvas sm. (2) [K], Š, Rtr, BŽ458, NdŽ 1. Lex82, Q496, CII1145, N, L, ŠT393, DŽ2 verpimo įrankis ar prietaisas (verpstukas, ratelis, mašina): Keistučiūtė papratus ar prie staklelių darbuotis, arba prie verptuvo sėdėti V.Kudir. Verptuvas – mašina, naudojama medvilnės verpimo fabrike sp. Žiedinis verptùvas LTEXII178. Elektrinis verptuvas per valandą suverpia pusę kilogramo siūlų sp. 2. NdŽ įrankis varpyti (kasti, pjauti, skverbti).
Dictionary of the Lithuanian Language.